Filantropijos plėtra Lietuvoje įgauna pagreitį
Nevyriausybinės organizacijos kasdien susiduria su ta pačia problema - kaip gauti veiklai būtinų lėšų. Ekonomikos sunkmetis, sudėtingos sąlygos gauti valstybinį ar tarptautinių fondų finansavimą bei grėsmė netekti pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio dalies perskirstymo šią problemą pastaruoju metu ypač paaštrino.
Siekdamas parodyti, kad nevyriausybinės organizacijos nėra paliktos likimo valiai, o lėšų paieška ir stabilių pajamų užtikrinimas - nėra neįmanoma užduotis veikliai ir skaidriai organizacijai, „Pilietinės atsakomybės fondas" pakvietė nevyriausybinių organizacijų ir į filantropiją orientuoto verslo įmonių atstovus pasidalinti paramos teikimo patirtimi, susipažinti su naujais lėšų rinkimo būdais, aptarti bendradarbiavimo galimybes.
Diskusija, kuri vyko š.m. gruodžio 3 d. viešbutyje „Crowne Plaza Vilnius", buvo organizuota pagal dar 2008 metais, remiantis užsienio partnerių patirtimi, parengtą programą „Filantropijos plėtra Lietuvoje", finansuojamą Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšomis. Programos tikslas - sukurti ar pagerinti sąlygas verslo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų dialogui bei bendroms iniciatyvoms kurti, patobulinti paramos siekiančių organizacijų gebėjimus bendrauti su potencialiais rėmėjais, paskatinti silpniausiai išplėtotas filantropijos tradicijas turinčių Lietuvos regionų nevyriausybines organizacijas imtis iniciatyvos pradėti ilgalaikius bendradarbiavimo projektus su verslo partneriais.
Siekia stiprinti bendradarbiavimą
Užsienio šalyse kiekvienas gyventojas ar įmonė jaučia pareigą skirti dalį savo pajamų labdarai. Lietuvoje irgi yra daugybė žmonių, norinčių padėti kitiems. Vieni renka labdarą vaikų namams, kiti - senukams, treti stengiasi siekti geresnio jaunimo išsilavinimo ar neleisti pasiduoti bedarbiams - visų gerų darbų neišvardinsi. Deja, vien geros širdies ir savo laiko, energijos aukojimo norintiems padėti neužtenka - kasdien tenka ieškoti būdų, kaip galima gauti lėšų organizacijų veiklai.
Į pagalbą būriui nevyriausybinių organizacijų ateinančio „Pilietinės atsakomybės fondo" (PAF) direktorius Mindaugas Danys diskusijoje pristatė filantropijos plėtros Lietuvoje perspektyvas. „Norime filantropiją Lietuvoje pakreipti didesnio profesionalumo link, siekiame aiškesnės atskaitomybės, norime remti tas veiklas ir organizacijas, kurios atneša didžiausią naudą, yra efektyviausios, inicijuoti naujas filantropijos formas Lietuvoje, stiprinti nevyriausybines organizacijas ir pilietinį sektorių", - apie savo vadovaujamos organizacijos tikslus kalbėjo M.Danys.
Kartu su diskusijos dalyviaus PAF direktorius kalbėjo, kaip geriausiai galima šių tikslų pasiekti ir kokias kliūtis gail tekti įveikti. „Mes negalime veikti be glaudaus bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis, mums reikia žmonių, kurie turi gerų idėjų ir mes galėtume skirti finansavimą jų projektams, jei jie užtai galėtų pasiūlyti savo laiką, darbą, dėmesį", - kalbėjo M.Danys.
Išnaudos virtualią erdvę
Lietuvoje filantropijos idėjos dar toli gražu neišsemtos. PAF ruošiasi sparčiai plėsti savo veiklą vystydama inovatyvius projektus. „Labdaros kortelė, filantropų apdovanojimai, pasiūlymai paaukoti labdarai bankomatuose, centralizuotas visų įmonės darbuotojų aukojimas, labdaros prekinių ženklų stiprinimas, kiti įvairūs projektai", - lėšų rinkimo tobulinimo galimybes vardino PAF vadovas.
Daugelis planuojamų projektų susiję su virtualia erdve. Neseniai startavęs projektas „aukok.lt", kuriame portalo lankytojas, nusprendęs paaukoti kuriai nors organizacijai, iškart nukreipiamas į savo internetinės bankininkystės puslapį, jau sulaukė palankaus vertinimo. Netrukus turėtų pradėti veikti dar du panašaus pobūdžio portalai - www.pagalbareklama.lt ir www.pagalbadaiktais.lt.
Pirmajame bus bendradarbiaujama su įvairias portalais, kurie savo reklamai skirtos erdvės dalį atiduos nevyriausybinėms organizacijoms. Antrasis portalas bus tarpininku tarp žmonių ar organizacijų, kuriems trūksta kažkokių daiktų ir žmonių, galinčių juos atiduoti.
„Kalbėdamas apie nevyriausybinių organizacijų reklamą, noriu atkreipti dėmesį, kad svarbiausia ne, sakykime, pritraukti kuo daugiau lankytojų į organizacijos internetinį puslapį, bet kad tai duotų realios naudos - atsirastų daugiau savanorių ar paramos davėjų", - pabrėžė M.Danys.
Svarbiausia - nepamiršti būti išradingiems. Prekybos centrai „Iki" šiuo metu vykdo šventinę akciją „Kalėdų stebuklas". Visi portalai, tinklaraščių savininkai kviečiami įsidėti akcijos banerį, o už kiekvieną vartotojų paspaudimą, „Iki" skiria 5 ct, už kuriuos pirks žaislus vaikams iš vaikų namų. Tokius banerius galima rasti daugiau nei 200 lietuviškų interneto puslapių.
Kodėl turėtų duoti?
Po PAF idėjų pristatymo konferencijos dalyviai dalinosi savo patirtimi. Visiems, dirbantiems nevyriausybinėse organizacijose, teko daugiau ar mažiau susidurti su lėšų rinkimu. „Mes niekada nesakome, kad prašome labdaros - siūlome bendradarbiauti. Juk taip prisidedame prie visuomenės, kurios dalimi visi esame, gerovės", - kalbėjo Šiltų širdžių klubo prezidentė Roma Ramunė Barauskienė.
Nors kai kurie visuomenininkai džiaugėsi, kad atsiranda vis daugiau verslininkų, norinčių padėti ir likti nežinomiems, kiti pastebėjo, kad dažniausiai, deja, reikia turėti ir ką pasiūlyti mainais ir reklamos lankstinukuose ne visada užtenka. Diskusijoje dalyvavęs UAB „Moretas" atstovas Modestas Chmieliauskas užsiminė, kad verslininkams dar sunku suprasti nevyriausybinių organizacijų veiklos organizavimo ir paramos prašymo ypatumus. Anot verslininko, dauguma žmonių jaučia pareigą padėti silpnesniems, tačiau ne visi žino, kaip tą padaryti. „Jeigu nevyriausybinės organizacijos rastų būdą, kaip suprantama verslininkams kalba pateikti bendradarbiavimo pasiūlymą, mes, verslo atstovai, mielai prisidėtume prie jų vykdomos veiklos ne tik finansiškai, bet ir kitais būdai, kad ir šioje diskusijoje pristatytais p. Mindaugo Danio", - svarstė p.Chmieliauskas.
Reikalingos permainos
Vienas iš daugiausiai diskusijų sukėlusių klausimų - 2 proc. mokesčių paramos skyrimo įstatymas. Nevyriausybinių organizacijų atstovai apgailestavo, kad ši idėja nukrypo nuo pradinio tikslo ir lėšos, užuot atitekusioms tiems, kam jų iš tikrųjų reikia, dažniausiai išdalinamos mokykloms ar darželiams, ko iš tėvų dažnai reikalaujama kone per prievartą.
Visais įmanomais būdais reikia siekti supaprastinti aukojimą - žmonės galėtų tai daryti trumposiomis žinutėmis, interneto puslapiuose ar bankomatuose. Svarbu atrasti būdų, kaip išvengti išlaidų dėl tarpininkavimo. „Jei žmogus perka labdaros kortelę už 5 Lt prekybos centre, mes turime organizacijai pervesti tuos pačius 5 Lt, o tarpininkavimo išlaidas kompensuoti iš kitų rėmėjų", - aiškino M.Danys.
Būtina skirti daugiau dėmesio filantropų įvertinimui ir paskatinimui - kasmetiniai apdovanojimai galėtų būti viena iš tokių galimybių. Tačiau tai - ateityje. O jau rytoj galime pradėti glaudžiau bendradarbiauti su savo esamais ir būsimais rėmėjais. Dėmesys jų veiklai, siekis suprasti paramos teikimo motyvus ir atsižvelgimas į rėmėjų lūkesčius iš bendradarbiavimo su nevyriausybininkais - kiekvienai organizacijai įveikiamas laiptelis. Tuo labiau, kad patys rėmėjai domisi paramos teikimo galimybėmis. Gal tarp šios diskusijos dalyvių užsimegs ir ilgalaikiai bendradarbiavimo susitarimai?







