Paramą iš cigarečių ar alkoholinių gėrimų gamintojų gavę visuomenininkai sako nemanantys, jog „jautrios“ pramonės galimos intencijos remiant meno, švietimo projektus turėtų juos sulaikyti nuo paramos ėmimo. Tokia parama esą kartais yra lemiama projektui vykti arba nevykti, o į etikos klausimą atsakai sau pats.
Rugpjūčio 20 dieną surengtoje diskusijoje apie alkoholio, tabako, farmacijos, azartinių lošimų kompanijų skiriamą paramą dalyvavę paremtieji, rėmusieji ir susijusių institucijų bei organizacijų atstovai vieningai nesutarė, kaip tokią paramą vertinti. Tačiau, kaip pastebėjo diskusijoje dalyvavęs „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, iš esmės yra poreikis kalbėti apie priimtinas ir nepriimtinas probleminės paramos formas, ne apie jos atsisakymą ar reikalingumą.
„Dėl rėmimo – etiška tai ar neetiška? Mes per penkerius metus labai sąžiningai dėliojome visą projektą (žalingų įpročių prevencijos projektą „Aš galiu“ – red.), kad, neduok Dieve, nė vienas mokinys nesužinotų, kad jis yra remiamas tabako kompanijos („Philip Morris Lietuva“ – red.). Mano galva, jeigu jie tai sužinotų, tai būtų absoliutus kriminalas iš mūsų pusės. Mūsų tokia vidinė etinė nuostata yra“, - teigė Pilietinių iniciatyvų centro direktorius, nevyriausybinių organizacijų koalicijos „Galiu gyventi” tarybos pirmininkas Girvydas Duoblys.
G.Duoblys, vienas iš projekto “Aš galiu” kūrėjų, pasakojo, kad parama iš tabako kompanijos leido įgyvendinti projektą ir tikino, kad parengto projekto niekaip neveikė rėmėjo intencijos. Jis taip pat pastebėjo, kad jei projektas taptų bendrovės argumentu politinėse diskusijoje kovojant, pavyzdžiui, dėl akcizo mokesčių, tai būtų politikų reikalas nepasiduoti suinteresuotos grupės interesams.
Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga buvo kur kas kritiškesnis paramos iš alkoholio ar cigarečių gamintojų klausimu. Jo vertinimu, net jei projektuose pavyksta išvengti tiesioginės reklamos, tai kompanijos naudos iš tokio rėminimo pasiekia politinėse diskusijose. A.Veryga taip pat abejojo projekto „Aš galiu“ turinio nepriklausomumu nuo tabako kompanijos.
„Iš principo tai yra „Philip Morris“ projektas: yra jų vidaus susirašinėjimo laiškai, juos galima rasti internete ir pan. Čia yra kita diskusija, bet šiaip pasaulis yra seniai nusprendęs, kad tokių dalykų neturėtų būti“, - kalbėjo jis.
A.Verygos manymu, valstybė turi mechanizmus probleminei paramai suvaldyti – paramai skirdama nustatytą mokesčių dalį ir ją skirstydama per savo sukuriamus fondus, taip neleisdama bendrovėms daryti tiesioginės įtakos projektų turiniui.
Diskusijoje apie problematišką paramą festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ vienas iš organizatorių, Lietuvos šokio informacijos centro direktorius Audronis Imbrasas savo ruožtu retoriškai svarstė, ar moralu imti politikų perskirstytus pinigus, jei nemoralu imti paramos tiesiai iš verslo.
„Man šitoje vietoje daug pavojingesnis atrodo kai kurių politinių jėgų poveikis visuomenei nei šis (rėmėjų – red.) poveikis“, - sakė A.Imbrasas.
Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Šarūnas Bagdonas akcentavo nevalstybinių fondų reikšmę – pinigai esą „kvepia“, todėl tarpininkas galėtų būti būdas pinigų „kvapą“ keisti. Jo vertinimu, tarpininko vaidmenį tarp verslininkų ir nevyriausybininkų atliekantys fondai galėtų išspręsti etikos klausimus, kuriems vieningas reglamentavimas kodeksais vargu ar padėtų.
„Kai jau prasideda „gerai“ar „blogai“ vertinimai, neimant domėn teisės, kur yra mokesčiai slepiami ir pan., jeigu yra „gerai“ ar „blogai“, tai yra pasaulėžiūros dalykai ir tie dalykai organizuojasi pakankamai įvairiai ir čia kodeksas nelabai turbūt padės atsirinkti. (...) Tada, mano galva, techninis tikrai teisingas sprendimas būtų vis dėlto tam tikri tarpiniai fondai. Katalikų bažnyčia tam yra fundamentalus pavyzdys, kada aukos yra surenkamos iš absoliučiai įvairios reputacijos žmonių, bet pačios institucijos reputacija yra tokia rimta“, - svarstė Š. Bagdonas.
Iš kitos pusės į problematišką rėmimą diskusijoje žiūrėjo stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojo „Stumbras“ atstovė Vaida Budrienė. Ji piktinosi, kad bendrovė apie suteiktą paramą įstatymų yra saistoma neinformuoti – taip esą parama virsta labdara.
„Reikia suprasti, kad mes esame privati įmonė, mes neužsiimame labdara. Rėmimai niekada finansiškai neatsiperka, bet mes esame privati teisėtai veikianti įmonė ir norime dalyvauti visuomeniniame gyvenime, tačiau šiuo metu mums kelias kaip ir užkirstas“, - dėstė V.Budrienė.
„Stumbrą“ valdančiai bendrovei „MG Baltic“, be kita ko, priklauso LNK televizija, interneto portalas alfa.lt bei keletas žurnalų. Žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus teigimu, tai, kad tam pačiam kapitalui leidžiama valdyti „jautrią“ pramonę ir kartu informuoti visuomenę, bet alkoholio ar tabako gaminių bendrovė ribojama informuoti apie suteiktą paramą, yra nelogiška.
Diskusiją apie paramą iš alkoholinių gėrimų, rūkalų ar kitų „jautrių“ produktų gamintojų rugpjūčio 20 dieną surengė Pilietinės atsakomybės fondas. Tai pirmasis renginys iš dešimties diskusijų ciklo apie paramą ir labdarą. Diskusijų ciklas organizuojamas gavus Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramą.
